„Esu kūrėjas savo noru ir aktyvistas ne savo noru“, – sako kino režisierius Romas Zabarauskas. Spalio 9 dieną Majamyje „Harvey Milk Foundation“ renginyje jis atsiims LGBT+ lyderio apdovanojimą. Ar menininkas brėžia skirtį tarp savo kūrybos ir aktyvizmo? Kaip jo požiūrį į kiną formuoja Lietuvos kontekstas? Į kokius šiandieninės Lietuvos ir LGBT+ bendruomenės reprezentacijos kine spąstus jis nuolat pakliūva ir kokiais kūrybiniais, etiniais principais vadovaujasi, siekdamas iš jų ištrūkti? Kodėl Romas Zabarauskas įsitikinęs, kad net šiomis dienomis, kuomet visuomenės susipriešinimas ypač paaštrėjęs, aktyvizmas ir protestai privalo tęstis ir nevalia pasiduoti „nuosaikumo diktatui“?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė