Visuomenės pažeidžiamiausi – taip žmones įkalinimo įstaigose apibūdina sociologė, kriminologė Rūta Vaičiūnienė. Apie dešimtmetį tyrimų tikslais Lietuvos kalėjimuose besilankanti mokslininkė aiškinasi, kaip kalėjimo aplinka lemia lyties raišką ir akcentuoja, kad šioje subkultūroje ryški vyriškumų ir moteriškumų hierarchija. Kokį vyriškumo ir moteriškumo fasadą susikuria „išlikimo sąlygomis“ gyvenantys kalintieji? Kurie vyriškumo ir moteriškumo modeliai ir kodėl gali būti laikomi problemiškiausiais? Kaip lyties raišką lemia trumpa bausmė, o kaip ją keičia nuosprendis iki gyvos galvos? Kokie sisteminiai pokyčiai reikalingi, kad įkalinimo įstaigose nebūtų skatinama problematiška lyties raiška?<br /><br />Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė.

72 atspalviai. „Nebūk boba, neverk!“ Kodėl nereikia taikstytis su seksizmu?

Nuo pat vaikystės esame apsupti lyties klausimų ir jai priskiriamų daiktų. Per lyties prizmę aiškiname beveik viską: nuo kasdienių pasirinkimų iki žmogiško elgesio skirtumų. Socialinės institucijos, mūsų veiksmai ir troškimai yra persmelkti lytiškumo. Klausimų apie lytis, lyčių tapatybes, lyčių elgesį daug, tačiau juos dažnai priimame kaip savaime suprantamus gyvenimo faktus.Kita vertus, lytis jau seniai yra tapusi svarbiu kultūrinių karų objektu. Šiuose karuose kovojama ne tik dėl griežtų lyties apibrėžimų, bet ir dėl su lytimi susijusių šeimos vertybių, feminizmo, homoseksualumo, lytinio švietimo, erotinių vaizdinių popkultūroje, seksualinės cenzūros ir t.t. Tinklalaidėje bus kalbama retai diskutuojamomis šiuolaikinei Lietuvos visuomenei aktualiomis temomis. Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė